Lyja

Aš laukiu lietaus iš aukšto dangaus.

Aš laukiu lietaus iš aukšto dangaus.

Aš laukiu lietaus iš aukšto dangaus.

Lyja tegu lyja.

Aš laukiu lietaus iš aukšto dangaus.

Lyja tegu lyja.

Tai mano dainos, kurios neatsiranda šiaip be laiko.

Tai mano žodžiai greičiau nei tavo mintys skraido.

Tai mano naujas veidas, nupraustas vandeniu šaltu.

Pamirštos senos žaizdos, širdy vieningai kritę norai.

Lyg uždegta cigarete, išpūsti šitą nuodą iš savęs aš norėčiau.

Lyg vienas namuose, suradęs tylą kampe.

Girdžiu kaip tiksi rodyklės, laikrodžiuose.

Šią naktį vėl svajosi,

Šią naktį nemiegosi,

Ir kitą rytą tu žodžius mano kartosi.

Esu gyvenimo gražaus, savininkas ponas.

Už mano pečių, tokių kaip aš milijonas.

Batalionas širdžių, legionas akių.

Tai amžinybė jausmų, emocijų karštų.

Tai mūsų laikmetis, ir tu mano brolis ir draugas.

Nesuteptas mūsų bendras kraujas.

Aš laukiu lietaus iš aukšto dangaus.

Aš laukiu lietaus iš aukšto dangaus.

Aš laukiu lietaus iš aukšto dangaus.

Lyja tegu lyja.

Aš laukiu lietaus iš aukšto dangaus.

Lyja tegu lyja.

Atsirandu aš iš tamsos, kaip atsiranda žaibas.

Man atsibodo tavo šitos bjaurios, baltos klaidos.

Svajonių ir minčių pilnos mano akys,

Aš noriu vėl gyventi tą blogį nusimetęs,

Tai panašu į lietų, krentantį iš dangaus,

Kurį tekėdamos sraunios upės pagaus.

Ir neš taip toli, pavers vandenį sūrų,

Iš gėlo vandens pavirs į vandenį jūrų.

Aš laukiu lietaus iš aukšto dangaus.

Lyja tegu lyja.

Aš laukiu lietaus iš aukšto dangaus.

Lyja tegu lyja.