Aš tik žmogus, nuleidęs rankas,
Ir nežinau, kas mane čia suras
Ateiki lietum, palieki šakas,
Pašauki vardu – ir
Man to pakaks
Lik, kur saugu,
Prie mano namų
Vidury platumos kūnai sustos,
Ir žodžiai aidės, mane palydės,
Kur gera
Kai visa tai atrodo vienodai
Tie patys žodžiai, tik nespalvotai
Ir vėl vos nuo kėdės atsistojai
Gal jau panorai gyviau gyvent?
Aš tik žmogus, nuleidęs rankas,
Ir nežinau, kas mane čia suras
Juk pats nerandu, gal oras ne tas,
O šiandien galėjau, juk gi, būti bet kas
Aš tik noriu atsispirt, kol pakilsiu
Kur gera
Kai visa tai atrodo vienodai
Tie patys žodžiai, tik nespalvotai
Ir vėl vos nuo kėdės atsistojai
Gal jau panorai gyviau gyvent?
Aš tik noriu atsispirt, kol pakilsiu
Kur gera