Текст песни
Tyliai palauk, tyliai atidaryk
Lįsti bijau, ypač jei pamatys
Creepy labai būtybė tam kambary
Tyko viena, tyko jo vidury
Gotika, bokštai čia ne Onos
Raižo, dienom tamsu kaip oloj, nes
Tokios žiemos niekad dar neturėjom
Jis pavirto kokonu šešėly
Altorių, po to pasirodo, kad ne savo noru
Daužaisi į sienas, į šonus
Sudrėkus nuo karščio oda, nusimoviau aš ją
Aprasojusiam lange, po raidę "S O S"
Nuleidžiu ant juoko, ha ha ha
Kol jausmo nesukels apatijos delne
Bijau, kad nepažadins niekas, ne, pažadins niekas, ne pažadins niekas
Tūžis bado, neprašiau jo
Pyktis apsisuka mane kaip gyvatė
Prasikertu skylę, kol pilnai nesuvalgė
Spindi akys pilnos kraujo
Pyktis apsisuka mane kaip gyvatė
Prasikertu skylę, kol pilnai nesuvalgė
Juda veido raumeny pažadintas žvėris
Graudžiai skalija šunys vielom atitverti
Pulk į atlapus, apipilu, sudeginu
Atsigulu į pelenus, piešiu galūnėm angelus
Ir gali būt, kad per retai sakau tau, kad myliu
Bet sunku, kai tapai emociniu vampyru
Aš galvojau, kad negalima rodyti pykčio
Kol nepasiekiau įsčių
Geriau pasidalink, nes tu visko negali
Ji vėl ant kaklo ir paleisti neketina
Aplinkui temsta, bet bandysiu neužmigt
Bijau, kad naktį ji ateis ir uždusins
Geriau pasidalink, nes tu visko negali
Ji vėl ant kaklo ir paleisti neketina
Aplinkui temsta, bet bandysiu neužmigt
Bijau, kad naktį ji ateis ir uždusins
Tūžis bado, neprašiau jo
Pyktis apsisuka mane kaip gyvatė
Prasikertu skylę, kol pilnai nesuvalgė
Spindi akys pilnos kraujo
Pyktis apsisuka mane kaip gyvatė
Prasikertu skylę, kol pilnai nesuvalgė
Tūžis bado, neprašiau jo
Pyktis apsisuka mane kaip gyvatė
Prasikertu skylę, kol pilnai nesuvalgė
Spindi akys pilnos kraujo
Pyktis apsisuka mane kaip gyvatė