Kartais

Kartais aš vis išgirstu

Tą švelnų šnabždesy kartojant

Aš tave myliu

Ir nežinau ar vis tebesapnuoju

Ar vis taip pat krentu

Žemyn iš debesų

Kartais aš vis sugrįžtu

Taip ir neradus kito rojaus

Kur šilta ir saugu

Ir nežinau ar vis tebesapnuoju

Ar vis taip pat girdžiu – užeik

Apginsiu nuo audrų

Kartais man atrodo tavo

Veidas taip arti

Ir aš bijau prabusti iš sapnų

Ir vėl nepamatyt

Tų šiluma alsuojančių akių

Ir tavo lūpų dovanojančių

Tą skonį nepražydusių žiedų

Ir aš žinau, kad aš krentu

Taip sunkiai, kaip rudens lietus

Ir man atrodo aš girdžiu

Žodžius, kurie ne tavo – aš tave myliu