Текст пісні
Kartais būna norų keistų
Perplaukti jūrą vienu irklu
Vakaro tiltu lipti į dangų
Žemę apjuosti vaiko žvilgsniu
Kur priskint žibuoklių tau
Žiemos vidury, aš jau žinau
Aš norėjau būti medžiu
Tau įkvėpti paukščių sapnų
Pro tavo langą nerti į dangų
Kvepiančią vėju pievą žvaigždžių
Kur priskint žibuoklių tau
Žiemos vidury, aš jau žinau (aš jau žinau)
Aš norėjau būti žodžiu
Juo pavadinti sielas daiktų
Iš tavo lūpų tyliai nunešti
Dievui į ausį mūsų balsus
Kur priskint žibuoklių tau
Žiemos vidury, aš jau žinau
Kur priskint žibuoklių tau
Žiemos vidury, aš jau žinau (aš jau žinau)